27
ISNN 1392-8600
þmogus ir þodis 2 0 0 0 III
kalbotyra
lauko diferencijacija pagal komunikacijos sferas ir
sàlygas, o taip pat ir á ðá laukà áeinanèiø þodþiø
ekspresyvinë funkcija.
Leksinis laukas nëra vienalytis: jame yra
dominanèiø, centriniø ir periferiniø þodþiø. Vienas
ir tas pats þodis gali priklausyti keliems þmogaus
veiklos sektoriams reikðti.Idant realizuotø
komunikacijoje uþsibrëþtà tikslà, tarp neutralios
priemonës ir, prieðingai, stilistiniai markiruotos,
kalbantysis pasirenka leksiná vienetà, galintá
uþtikrinti maksimalø kalbos efektyvumà.
Veiksmaþodis dire turi daugybæ funkcijø, o jo vieta
sakinyje gali bûti ávairi, taip kaip ir jo stilistiniai
atspalviai.
I. a.) veiksmaþodis dire sakinio pradþioje áveda
á tiesioginæ kalbà: Il a dit: „allez vous-en. Já
galime sutikti ir sakinio pabaigoje: “La séance
est ouverte”, dit le président.
b) jis vartojamas vël pradedant pasakojimà ar
kalbà po tam tikros pertraukos ar kalbëjimo
nutraukimo: L’aubergiste dis-je, nous accueillit
fort civilement.
II. Stereotipiniuose iðsireiðkimuose:
a) emocijø sustiprinimui: Cet homme m’a
trompé, que dis-je? Il m’a trahi! .
b) pasakymo ar situacijos suðvelninimui: Il est,
si j’ose dire, aussi coupable que l’accusé.
III. Veiksmaþodis dire gali turëti tiesioginio
galininkinio veiksmaþodþio funkcijà: Dites
votre prix. Jo reikðmës lietuviø kalboje gali bûti
be galo ávairios: informuoti, supaþindinti,
pacituoti, praneðti, perspëti, iðdëstyti, perduoti,
paskleisti, manyti, priminti ir kt. Pvz.: Dites
votre prix = faites le savoir, proposez-le. .
- les mauvaises langues disent qu’il est criblé
de dettes = en répandent la nouvelle. .
- un invité s’est levé et a dit une poésie = l’a
récitée à haute voix. .
- que dites-vous de cela? = qu’en pensez vous?
- ce nom ne me dit rien = ce nom ne me
rappelle rien, n’évoque rien pour moi. .
- on dirait que vous avez peur = il semble que
vous avez peur.
IV. Jis gali turëti ir netiesioginio galininkinio
veiksmaþodþio funkcijà, o jo reikðmës bûtø:
ásakyti, liepti. L’agent a dit de circuler = L’agent
a donné l’ordre de circuler.
V. Galima sutikti veiksmaþodá direir
sudëtiniuose veiksmaþodþiuose (en verbe
composé). Jo reikðmë gali bûti: reikðti. Qu’est-
ce que cela veut dire? = Qu’est-ce que cela
signifie?
VI. Gana daþnas veiksmaþodis dire
prieveiksminiuose posakiuose (locutions
adverbiales). Ðiuo atveju veiksmaþodis
dire galëtø reikðti: savaime aiðku, beveik,
tai yra: vous m’accompagnez? – cela va
sans dire = c’est tout naturel, il n’y a pas
besoin d’insister là-dessus.
- Elle est, pour ainsi, dire, rétablie = elle est
à peu près complètement rétablie. .
- Le suffrage universel date pratiquement de
la seconde République, c’est-à-dire de 1848
(sert à expliquer ou préciser ce qui vient
d’être dit).
VII. Veiksmaþodis dire sangràþinëje formoje
(se dire) reiðkia: sakyti vienas kitam, sakyti
esant, dëtis, bûti sakomam, vartojamam.
- Ils n’ont pas eu le temps de se dire grand-
chose! = dire qqch. l’un à l’autre. .
- Ce mot ne se dit plus = ce mot ne s’emploie plus.
- Il se dit capable de terminer seul le travail = il
prétend en être capable.
Vienok, priskirant þodá vienai ar kitai rubrikai,
iðskiriant já ið kitø sektoriø, susiduriama daþnai su
neaiðkumais bei sunkumais. Èia mes siûlome,
atsiþvelgdami á minëtus keblumus, provizorinæ
diferenciacijà þodþiø, áeinanèiø á veiksmaþodþio
dire leksiná laukà. Kriterijus ðiai klasifikacijai
pasiskolinome ið Christian Baylon, Xavier Mignot
Sémantique du langage.
I. Skirtingø formø, bet identiðkos prasmës þodþiai
(au sens identique).
II. Skirtingø formø, bet semantiðkai artimi þodþiai
(au sens emboîté).
III. Þodþiai, atëjæ ið kitø leksiniø laukø.
Ðiame straipsnyje apsiribojame tik
veiksmaþodþiais ir juos pateikiame alfabetine
tvarka.
I. Skirtingø formø, bet identiðkos prasmës
þodþiai.
Ðioje grupëje, turinèiø skirtingas formas, bet
vienodà prasmæ, iðsiskiria stilistiniu poþiûriu
neutralûs þodþiai, sudarantys leksinio lauko dire
branduolá, jø sinonimai, antonimai, bei specifinis
visø variantø, atitinkanèiø kuriai nors situacijai,
vartojimas. Ðis pasirinkimas priklauso nuo ávairiø
faktoriø - nuo loginio faktoriaus, kurio pagrindu
viena ar kita sàvoka yra átraukiama á ávairaus
diferenciacijos laipsnio konceptualinæ sistemà; nuo
psichologinio, subjektyvaus faktoriaus, susijusio su
individualia reiðkinio savybiø percepcija,
komunkatyvinio, situatyvinio faktoriaus, kuris
suponuoja tai, kad pavartota iðsireiðkimo priemonë
privalo bûti derinama pagal savo formà ir turiná su
komunikacijos tipu bei konkreèia situacija (3; 130).